Vaistazoliu arbatosVaistazoliu arbatos
Vaistažolės – jau ne tik močiutės darželyje

Atrodo, dar visai nesenai natūralūs gydymo būdai daugeliui buvo nepriimtini ir nepatikimi. Žinoma, dar ir dabar tokių žmonių yra. Vos suskaudus galvą, puolame gerti tabletes, pajutę menkiausią negalavimą, apkrauname organizmą įvairiausiais medikamentais, kurių šalutinis poveikis priveda prie kitų medikamentų ir taip kaip užburtame rate. Dėl cheminės vaistų sudėties ir visuotinio sveiko gyvenimo viruso, vis labiau populiarėja vaistazoliu arbatos. Net vaistinėse šių produktų pasirinkimas tikrai platus, natūralioms arbatoms čia skiriama didelė erdvė, o žmonės net gali pasirinkti iš vaistazoliu arbatos pakeliuose ar birių vaistazoliu.

Kaip žinoti, kokios arbatos Jums reikia? Juk nenaudinga čiupti bet kokią ir tikėtis, kad apsaugos nuo visų ligų. O ir įvairiausių vaistazoliu pavadinimai ne visada kažką sako. Kaip žinoti, kokios vaistažolės ieškoti, turint virškinimo problemų, o kokios vaistazoliu arbatos lieknejimui tinka geriausiai? Be to, žinant, kad tai augalai, Lietuvoje sutinkami be didelio vargo, natūraliai kyla klausimas: kur ir kada jų ieškoti? Ir galiausiai – kaip pasigaminti natūralios, veiksmingos arbatos? 

Čiobrelis

Tai, ko gero, pati populiariausia lietuviška vaistažolė. Žemas daugiametis krūmelis, augantis sausuose pušynuose, žvyrduobėse. Šių vaistazoliu auginimas gana paprastas, todėl dažnai čiobrelį galite sutikti ir gėlių darželiuose. Čiobrelis savo sudėtyje turi eterinio aliejaus, rauginių, mineralinių medžiagų, organinių rūgščių, vitamino C. Nuoviras naudojamas nuo bronchito, kosulio, nemigos, taip pat galima naudoti aliejams, vonioms, kompresams gaminti. 

Melisa

Melisos lapus reikia rinkti prieš žydėjimą (nuo birželio iki rugpjūčio). Tai puikios vaistazoliu arbatos nuo viduriavimo, žarnyno ir skrandžio problemų, padeda esant silpnumui, širdies spazmams. Melisos auginimas itin paplitęs, jos arbatai pritraukti reikia apie 10 min. Dažnai maišoma kartu su pipirmėte. Tinka gerti prieš miegą. Melisos vaistazoliu arbatos nestumo metu padeda išlaikyti stabilią nervų sistemą, bet to, kaip ir dauguma, taip ir šios vaistazoliu  arbatos kudikiams nėra kenksmingos.

Liepžiedžiai

Tai dar viena tradicinė lietuvių vaistažolė. Labai patogu, nes tai lengvai aptinkamas augalas. Jei neturite šalia savo namų augančios liepos, tai tikrai rasite pas kaimyną kieme ar pasivaikščioję artimiausiame parke. Labai populiarios šių vaistazoliu arbatos nuo persalimo. Taip pat liepžiedžių arbata gelbsti nuo viduriavimo, ramina nervus bei valo kraują. 

Ramunėlės

Ramunėlių žiedus reikia rinkti, praėjus kelioms dienoms nuo žydėjimo: gegužės – rugsėjo laikotarpiu. Arbatžoles užplikyti karštu vandeniu ir palaikyti 10 minučių, kad pritrauktų. Tai geriausios vaistazoliu arbatos nuo įvairiausių uždegimų: žarnyno, skrandžio gleivinės, šlapimo pūslės, burnos gleivinės ar ryklės. Patogu, kad šį augalą be didelio vargo galima auginti gėlių vazonuose. 

Mėlynė

Mėlynės yra daugiametis krūmynas, žydi gegužės – birželio mėnesiais. Tai visoje Lietuvoje paplitęs augalas, sutinkamas drėgnuose pušynuose, eglynuose, beržynuose ar net mišriuose miškuose. Gydymui naudojamos ir uogos, ir lapeliai. Tinka šios vaistazoliu arbatos nescioms, vaikams ir suaugusiems. Dažniausiai naudojama, kai kraujuojama iš virškinimo trakto, nuo akmenligės, anginos, pablogėjus regėjimui.

Dilgėlė

Nors mes pripratę manyti, kad šis augalas tik niekam nenaudinga piktžolė, visgi dilgėlė taip pat priskiriama prie vaistažolių. Iš šio augalo gaminami preparatai gydyti mažakraujystę, nudegimus, odos ligas, reumatą ir kt. Liaudies medicinoje dilgėlės arbatos naudojamos nuo geltligės, hemorojaus, kraujavimui stabdyti, karščiui mažinti. Būtent šių vaistazoliu arbatos receptai yra patys įvairiausi ir tikrai naudingi. Dilgėlę taip pat galima ir smulkinti, ir virti, maišyti su medum ar net spausti sultis. 

Yra dar daug įvairiausių vaistažolių, kurių verta turėti namuose. vaistazoliu arbatos vis populiarėja, todėl daugėja tiek teigiamų, tiek prieštaringų nuomonių. Ar vaistažolių ir sveikos gyvensenos mada yra kenksminga? Ko gero, tai tik į nauda mūsų gyvenimo būdui ir organizmui.


Comments are closed.